Kita informacija

• Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas. Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, konfidencialumas užtikrinimas viešojo administravimo ir tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrų metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
• to raštu prašo pats asmuo;
• asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

• Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – Įstatymas) informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
• pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
• pavojaus aplinkai;
• kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
• neteisėtos veiklos finansavimo;
• neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
• neteisėtu būdu įgyto turto;
• padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;
• pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
• kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
• pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
• kitų pažeidimų.

• Asmens, teikiančio informaciją apie pažeidimus, teisės ir garantijos bei atsakomybės už informacijos atskleidimą netaikymas:

•  kai informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo Įstatymo nustatyta tvarka pateikia informaciją, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu,  išskyrus Įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas kompetentingai institucijai prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams ir Europos Sąjungos teisei;
•  informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją;
•  informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos pateikimo, atsako tik tokiu atveju, kai įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija apie pažeidimą yra teisinga;
•  jeigu informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo informaciją pateikė anonimiškai, Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės taikomos tais atvejais, kai jo tapatybė buvo atskleista ir būtina jį apsaugoti nuo neigiamo poveikio.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

• Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, teisinės gynybos priemonės, kuriomis saugoma nuo neigiamo poveikio:

•  kai neigiamas poveikis daromas asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą per Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis turi teisę pateikti pranešimą kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai), kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju;
•  informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas ir Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su Tarnyba sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.

• Statistiniai duomenys apie vidinio kanalo administravimą Tarnyboje.

Nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus Įstatymui, iki 2025 m. gruodžio 31 d. pranešimų apie Tarnyboje galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus Tarnyboje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu ar kitais numatytais būdais pateikta nebuvo.